D. Umbraso / LRT nuotr.

Matematikos mokytoja Vilija Dabrišienė LRT RADIJUI sako, kad kol kas pasakyti ar egzaminas šiemet buvo sunkesnis kol kas negalima. Pasak pašnekovės, net turint egzamino rezultatus, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pernai egzaminas buvo bendras A ir B lygiui. Šiemet yra du egzaminai – A lygio ir B lygio.

„Teoriškai taip ir turėtų būti. A lygio turėtų būti sunkesnis, B lygio – lengvesnis. Bet dauguma praktikų sutinka, kad šių metų A lygio egzaminas buvo panašus į visus buvusius pernykščius. O B lygio – gerokai lengvesnis. Ir taip sutinka su tuo dauguma mokytojų. Aišku, yra šiek tiek ir kitokių nuomonių, bet jeigu paskaitytume mokytojų forumus, didžioji dalis su tuo sutinka“, – teigia V. Dabrišienė.

Matematikos mokytoja sutinka su abiturientų išsakytais nuogąstavimais dėl didelio permainų sukelto streso, tačiau priduria, kad abiturientai nutyli apie jų turėtas privilegijas, lyginant su ankstesnių metų abiturientais.

„Pernai metų egzaminas buvo indeksuotas ir, pavyzdžiui, B lygiu gavę 13 taškų, gavo net 20. Buvo beveik dvigubai padidinta jų taškų skaičius. Ir visiems kitiems, kitiems mažiau, bet mažiausiai 25 proc. buvo padidintas taškų skaičius tiesiog taip, iš lempos. Buvo indeksuoti rezultatai. Viena privilegija, kurios niekada neturėjo jokie kiti abiturientai“, – teigia V. Dabrišienė.

Taip pat V. Dabrišienė pažymi, kad pirmąją egzamino dalį buvo leista perlaikyti. To iki šiol nėra buvę. Anot pašnekovės, reikėtų pripažinti, kad moksleivis, nesugebėjęs išlaikyti tokio egzamino, studijuoti pasiruošęs nėra.

„Mes galim nuleisti kartelę, universitetai bus priversti nuleisti kartelę ir po kelių metų mes susitiksime su procesais, kad mums neduoda diplomo, nes mes neišlaikėme universitetinių egzaminų. Mes galime dalinti diplomus, bet ar mes tikrai kaip visuomenė norim, kad mus operuotų chirurgas arba mūsų vaikus mokytų mokytojas, kuris nesugeba B lygiu surinkti minimalaus balo?“ – svarsto pašnekovė.

Anot V. Dabrišienės, neišlaikytas egzaminas nėra tragedija – moksleivis gali mokytis toliau ir egzaminą išsilaikyti vėliau. „Visi dalykai, kad čia sužlugdytas jos ar jo gyvenimas, yra visiška spekuliacija“, – sako mokytoja.

Matematikos egzamino išlaikymas yra privalomas stojant į aukštąsias mokyklas. Ši tvarka taip pat sulaukia ir kritikos. Matematikos mokytoja V. Dabrišienės teigimu, šio klausimo svarstymas turėtų tekti visuomenei.

„Kai aš skaitau Lietuvos tikslus, tai yra siekiama būti aukštųjų technologijų visuomene, kurti aukštą ekonominę vertę ir t. t. Jūs galvojate, kad tą vertę sukurs žmogus, nesugebėjęs surinkti slenkstinio lygio taškelių B lygyje? Ar mes tikrai to norime?“ – svarsto V. Dabrišienė.

Anot pašnekovės, mūsų egzaminų užduotys yra gerokai lengvesnės nei kaimyninių šalių abiturientų matematikos egzaminai.

„Mūsų vaikus tuoj nustos priimti padorūs pasaulio universitetai, pasižiūrėję į mūsų užduotis. Tai jeigu mes to siekiame ir tą kartelę leidžiame vis žemiau ir žemiau, tai mes ir pasieksime tą tikslą, kurio siekiame. Visada nueiname ten, kur einame. Bet jeigu mūsų tikslas yra aukštųjų technologijų visuomenė, tai tada to tikslo ir siekime“, – teigia pašnekovė.

Anot jos, verčiau reikėtų ieškoti būdų, kaip vaikai galėtų išmokti matematikos, o ne leisti kartelę vis žemiau ir žemiau. V. Dabrišienės teigimu, moksleiviai šiais laikais ruošiami ne profesijai, o gyvenimui, pilnam technologijų.

„Aukštąjį išsilavinimą įgijęs žmogus, nesvarbu ar jis humanitaras, ar matematikas, turi būti tas, kuris sugebės pergudrauti dirbtinį intelektą. Tai tas B lygio taškelių skaičius yra tiesiog juokingas. Mes negalime vaikui suteikti viltį, kad jis gali būti žmogus su aukštuoju išsilavinimu, nesugebėjęs įveikti tokios žemos, visiškai žemos kartelės. Tai yra melas. Mes meluojame vaikui ir meluojame visuomenei“, – teigia V. Dabrišienė.